- mitrenga
- ×mitrengà (l. mitręga) sf. (2), mitrénga (1) sumišimas, maišatis, netvarka: Parėjęs tokią mitreñgą namuose pakėlė, kad visi turėjo išlakstyti Jrb. Kas čia par mitrénga – langai išdaužyti, durys vãlio[je] Žml.
Dictionary of the Lithuanian Language.